brūkštuvas

brūkštùvas sm. (2) 1. Vn, Žgč žr. brokštuvas: Pilną brūkštùvą sviesto primušo Gr. Supilk grietinę į brūkštuvẽlį, ir turėsi sviesto Kv. 2. šiaudų ar žolių susukta gniūžtė puodams šveisti, šveitiklis: Padaryk brūkštùvą puodam šveisti Ūd.